Nominacija: Metų savanoris
Vardas, pavardė: Lukas Svirplys
Gimimo data: 1998-08-29
Mokykla: Joniškio „Aušros“ gimnazija

Ar kada nors kilo klausimas – kodėl žmonės savanoriauja? Kiti gal net mintyse purkštaujat – „neturi ką veikt, tai užsiiminėja nesąmonėm“. Kodėl savanorystė yra naudinga ir kas skatina tuo užsiimti Jums atsako Lukas Svirplys.

               Iš tiesų šiek tiek gaila, kad Lietuvoje savanorystės progresas labai lėtai kyla. Suaugusiems dažnai reikia aiškinti, kas gi yra savanorystė, (dažnas mano, kad tai tik savo noru atliekama karinė tarnyba), kad savanoriaudamas negauni jokių lėšų, prie tavo sukaupto oficialaus darbo stažo nesikaupia papildomi metai. Tada aš optimistiškai bandau aiškinti, kad čia vyksta tokie savotiški mainai: mainau savo laiką, energiją į patirtį, naujas pažintis,  draugus, į asmeninį tobulėjimą, į laimingas šypsenas, į nuoširdų ačiū. Kiek susimąstę, nukreipę žvilgsnį į grindis, saugusieji patyli, tada pasikaso galvą ir palinki sėkmės. Aš palinkiu ir jiems sėkmės, tačiau pokalbį užbaigiu sakiniu, kad ir Jūs esate savanoriavęs, o galbūt dar ir dabar tai darote.

                 Kiek save atsimenu, jau nuo pat vaikystės, vos išgirdęs pagalbos šauksmą bėgdavau padėti. Nesvarbu, ar tai tik reikėdavo palaikyti krentančią užuolaidą, kol mokytojas ją  prisegs, ar kokiai bibliotekininkei užnešti pakankamai sunkias (tada taip atrodė) knygas… ir taip iki dabar, tik jau nuveikti darbai didesni, svarbesni. Niekam, niekada neatsakiau, kad aš negalėsiu Jums padėti (nes tingiu, nenoriu, nieko už tai negausiu), o padėti, taip dažnai vadinu savanorystę, teko beveik visose gyvenimo profiliuose. Nuo statybos iki renginių inžinerijos. Plauti, dažyti, tinkuoti, vesti renginius, vykdyti veiklas, kurti plakatus, gaminti ir dalinti maistą, fotografuoti, kurti vaizdo filmukus. Nesvarbu, kad tekdavo ir kartais net ir naktimis mažiau miegoti (arba nemiegoti),  pabaigti likusius darbus autobuse, nepavalgyti, atsisakyti linksmybių. Jei norime gražesnio rytojaus, kodėl nekurti jo patiems?